30 BSPC Resolution LT

2 0 2 1 m. RUGPJŪTIS 9:30 CEST SKAITMENINIS FORMATAS2021-08-30, 17:17 val.KONFERENCIJOS REZOLIUCIJA30-osios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos (BJPK) priimtas tekstasKonferencijos dalyviai – Baltijos jūros regiono valstybių parlamentų atstovai, susitikę 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuotoliniu būdu,– atsizvelgdami į dabartinį kovos su COVID-19 pandemija procesą ir jos padarinius, dar kartą pabrėzia neatidėliotiną poreikį ir lūkesčius, kad visos Baltijos jūros valstybės stengsis uztikrinti, kad Baltijos jūros regionas ir toliau liktų taikios ir glaudzios kaimynystės ir intensyvaus bendradarbiavimo regionu;– pabrėzdami, kad demokratinės vertybės, teisinės valstybės principai, zmogaus teisės, laisva ziniasklaida, stipri pilietinė visuomenė, tvirtos nevyriausybinės organizacijos (NVO), taip pat lygios galimybės visiems yra mūsų bendradarbiavimo pagrindas;– naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis bendrauti su Baltarusijos vyriausybe siekiant tvariai uztikrinti zmogaus teisių įgyvendinimą, taiką ir demokratiją Baltarusijoje, kuri yra svarbi Baltijos jūros regiono ir Europos dalis;– atkreipdami dėmesį į tai, kad glaudūs ir intensyvūs zmonių tarpusavio ryšiai visais lygmenimis, įskaitant parlamentinį, vyriausybinį ir pilietinės visuomenės lygmenį, yra regiono taikos, gerovės ir aplinkosaugos pagrindas;– pabrėzdami, kad jaunimo įtrauktis ir jaunimo mainai yra būtina sąlyga siekiant uztikrinti ir apsaugoti šiuos Baltijos jūros regiono pamatus ateities kartoms;– palankiai vertindami 2021 m. rugpjūčio 28 d. organizuotą Baltijos jūros parlamentinį jaunimo forumą, zadėdami atsizvelgti į forumo išvadas savo būsimuose darbuose ir toliau skatindami įtraukti jaunimą į BJPK veiklą;– palankiai vertindami 2021 m. birzelio 1 d. Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ministrų susitikime priimtą atnaujintą strateginę viziją – II Vilniaus deklaraciją „Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 m.“ ir BJVT veiksmų planą, taip pat atnaujintą Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą ir 2020 m. gruodzio 3 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos makroregioninių strategijų įgyvendinimo;– konstatuodami, kad Baltijos jūros ekologinė padėtis ir sausumos bei jūros aplinkos būklė nebeturėtų būti laikomos atskirais elementais, nesusijusiais su kitais veiksniais, tokiais kaip ekonomika, nes gyvenimo Baltijos jūros regione sąlygos priklausys nuo to, ar pavyks išlaikyti ir gerinti Baltijos jūros ekologinę padėtį;ragina Baltijos jūros regiono, BJVT ir Europos Sąjungos valstybių vyriausybes imtis toliau išvardytų veiksmų nurodytose srityse:bendradarbiavimas regione:per atsigavimo po pandemijos laikotarpį ir šį dešimtmetį:1. įsipareigoti kurti, plėsti ir stiprinti savo tautų tarpusavio pasitikėjimą ir visokeriopai bendradarbiauti;2. stiprinti visų Baltijos jūros regiono zmonių gerovę, saugą, saugumą ir regiono tapatybę;3. sutelkti dėmesį į Baltijos jūros regiono ekonomikos augimo, vystymosi ir inovacijų tvarumą ir uztikrinti gerą ekologinę Baltijos jūros būklę bei patikimą ir tvarią Baltijos jūros aplinkos būklę;4. siekti geresnės įtraukties, gerovės, visuomenės sveikatos ir socialinės sanglaudos, kartu bendromis pastangomis mazinant esamus skirtumus tarp Baltijos jūros regiono šalių;5. dabartinius ir būsimus uzdavinius ir krizes spręsti aktyviau imantis bendrų veiksmų;6. skatinti bendros regioninės tapatybės formavimą ir bendrų vertybių puoselėjimą pasitelkiant kultūrą, mokslinius tyrimus, švietimą ir mokslą;7. ryztingai siekti aktyvesnės ir intensyvesnės gyventojų sąveikos ir sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti ir gilinti asmeninius zmonių ryšius; skatinti tiesioginį aktyvios pilietinės visuomenės keitimąsi idėjomis, patirtimi ir nuomonėmis;8. toliau skatinti jaunimo dalyvavimą, prasmingą jaunimo keitimąsi nuomonėmis ir idėjomis tarpusavyje ir platesniu mastu, plėtojant dialogą, darant įtaką ir įtraukiant jaunimą į sprendimų priėmimo procesus;9. išnaudoti ir iš esmės pagerinti skaitmeninimo galimybes visiems prieinamai komunikacijai kurti, panaikinti skaitmeninės atskirties apraiškas regione;10. apsaugoti pazeidziamus asmenis ir optimaliai integruoti asmenis, kurie Baltijos jūros regione teisėtai siekia apsaugos nuo persekiojimo;11. priimant sprendimus vadovautis nuostata, kad ateities kartų teisė į gerovę ir ekologiškai stabilią bei patikimą aplinkos būklę yra pagrindinė teisė;12. skatinti regioninį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, įskaitant stichinių nelaimių ir pramoninių avarijų prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas, taip pat skatinti Baltijos jūros valstybių gyventojų apsaugą nuo stichinių ir zmogaus sukeltų ekstremaliųjų situacijų, kurios išlieka svarbios BJPK problemos;13. toliau uztikrinti vaikų, kuriems gresia pavojus, apsaugą, kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir valdyti migracijos srautus, nes šiose srityse toliau reikalingas aktyvus Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas;14. skatinti tvarų turizmą, be kita ko, gerinant tarpvalstybinį gelezinkelių transportą, kad būtų sudarytos sąlygos klimatui nekenksmingoms kelionėms ir būtų sumazintos kliūtys kelionėms regione, pavyzdziui, sušvelninant esamus vizų išdavimo apribojimus;15. sudaryti galimybes medicininiam turizmui plėtoti: padėti regiono gyventojams gauti sveikatos prieziūros paslaugas visame Baltijos jūros regione, ypač atsizvelgiant į COVID-19 pandemiją;16. ieškoti bendro sprendimo dėl Baltijos šalyse patvirtintų ir pripazįstamų skiepijimo ir tyrimų pazymėjimų abipusio pripazinimo, siekiant padėti uzkirsti kelią naujos koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui, atsizvelgiant ir į tai, kad pasienio regionams tenka itin didelė rizika dėl tarpvalstybinio eismo;17. esant galimybei, persvarstyti galimybes atnaujinti Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikimų organizavimą;18. stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimo nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis ryšius, toliau skatinant bendradarbiavimą tarp BJVT, Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo, Europos periferinių jūrų regionų konferencijos Baltijos jūros komisijos ir Baltijos miestų sąjungos, kviečiant dalyvauti dar daugiau įvairių teritorijų ir miestų;19. stiprinti praktinio bendradarbiavimo regione finansinį pagrindą išplečiant BJVT projektų paramos priemonės taikymo sritį, be kita ko, naudojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės mechanizmus;20. bendradarbiauti siekiant stiprinti Baltijos jūros regioną kaip svarbų ir konkurencingą zinių regioną, turintį puikią aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą;21. skatinti Baltijos jūros regiono bendradarbiavimą sveikatos prieziūros srityje, kad būtų galima geriau reaguoti į tokias situacijas kaip dabartinė COVID-19 pandemija, taip pat keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdziais šioje srityje;22. sudaryti palankesnes sąlygas geriau derinti pagrindinių Europos Sąjungos fondų ir regioninių bei nacionalinių fondų, skirtų tarpvalstybiniams ir tarptautiniams bendradarbiavimo projektams remti bei makroregioniniams uzdaviniams socialiniu ir ekonominiu aspektais spręsti, finansavimą ir teisinį reglamentavimą;23. remti Baltijos valstybių vyriausybių vadovų asmeninių atstovų grupės pirmininkavimo veiksmų kovojant su organizuotu nusikalstamumu derinimą su pirmininkavimu BJVT, prasidėjusiu 2021 m. liepos 1 d., ypač dėl to, kad abiem atvejais pirmininkauja Norvegija;24. remti BJVT, kaip pagrindinės partnerės, remiamo projekto „Baltijos jūros kultūros miestai ir regionai (BSCCR)“ ir koncepcijos, kurios šūkis – „Vanduo mus jungia, bet kultūra mus vienija“, rengimą, siekiant vienyti miestus, regionus, gyventojus, kultūros organizacijas ir specialistus didinant kultūros įvairovės matomumą Baltijos jūros regione.Demokratija kintančiame ziniasklaidos sektoriuje:skaitmeninimas, kova su dezinformacija, klaidinanti informacija, melagingos naujienos, laisvos ziniasklaidos ir zodzio laisvės apsauga:25. uztikrinti nuolatinį dalyvavimą, įsipareigojimą, dideles pastangas ir paramą siekiant stiprinti pasitikėjimą demokratinėmis struktūromis ir vertybėmis, skatinti toleranciją ir atvirumą, ziniasklaidos ir zodzio laisvę, taip pat remti NVO, kurių veikla yra Baltijos jūros regiono demokratijos kertinis akmuo;26. plėsti jaunimui skirtų ziniasklaidos naudojimo raštingumo priemonių skatinimą, kad jaunimas gebėtų mąstyti ir vertinti informaciją kritiškai;27. pasinaudoti socialinės ziniasklaidos teikiamomis galimybėmis siekiant motyvuoti jaunimą dalyvauti politinėse diskusijose ir sprendimų priėmimo procesuose;28. priimti teisės aktus ir nacionalines strategijas tokiose srityse kaip teismų sistema, gynyba, visuomenės švietimas, moksliniai tyrimai, viešasis švietimas, bibliotekų sistema, kultūros institucijos, ziniasklaida, pilietinė visuomenė, NVO ir verslas, siekiant stiprinti demokratinį atsparumą skaitmeniniam smurtui ir nusikalstamoms veikoms, daromoms internetu, uzkirsti kelią neapykantą kurstančioms kalboms internete ir su jomis kovoti;29. aptarti, parengti ir priimti Tarptautinį skaitmeninės transformacijos etikos kodeksą;30. nustatyti tolesnes praktines paramos priemones, kuriomis būtų siekiama stiprinti Baltijos jūros regiono pliuralistinę nepriklausomą ziniasklaidą ir uztikrinti jos tvarumą skaitmeniniame amziuje;31. remti tarptautinių standartų, demokratinių vertybių ir zmogaus teisių principų skatinimą ir įgyvendinimą pasaulinėje informacijos ir komunikacijos erdvėje;32. imtis priemonių prieš agresyvų piktnaudziavimą socialine ziniasklaida, kaip skaitmeninio smurto formą, ir veikti remiantis į aukas orientuotu poziūriu, kartu apsaugant zodzio laisvę ir pripazįstant, kad socialinė ziniasklaida yra svarbi demokratinė priemonė;33. inicijuoti priemones, skirtas 16-ajam Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslui (DVT) įgyvendinti prieigos prie nemokamos informacijos ir zodzio laisvės aspektais;34. remti nacionalinius, europinius ir pasaulinius veiksmus, kuriais skatinami informacijos ir ziniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo gebėjimai, įskaitant 2021 m. kovo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Jungtinių Tautų rezoliucijos Nr. 75/267 dėl pasaulinės ziniasklaidos ir informacijos naudojimo raštingumo savaitės įgyvendinimą.Baltijos jūros ir jos aplinkos išsaugojimas ateities kartoms, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymas:35. duoti galingą ir ryztingą signalą 2021 m. spalio 20 d. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) ministrų susitikime, kuriam šiuo metu pirmininkauja Vokietija, priimant plataus uzmojo atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą ir uztikrinti, nuolat stebint šio veiksmų plano įgyvendinimą, kad jo tikslai visose Baltijos jūros regiono šalyse būtų įgyvendinti greičiau ir nuosekliau negu anksčiau, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Baltijos jūros ir jos aplinkos ekologinė būklė būtų normalizuota;36. sutelkti dėmesį į Baltijos jūros ekologinį tvarumą ir dėti daugiau bendrų struktūrizuotų pastangų, kad būtų sumazintas tyčinis ir netyčinis maistinių medziagų patekimas į jūrą;37. imtis svarbių veiksmų, atitinkančių Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Paryziaus susitarimą ir Baltijos jūros 2030 m. veiksmų planą, siekiant mazinti išmetamų teršalų kiekį ir uztikrinti pagrindinių ekonomikos sektorių, įskaitant pramonę, transportą ir statybas, atsparumą klimato kaitai, taip pat didinti natūralius anglies dvideginio absorbentus, pvz., miškus;38. pripazinti, kad reikia pasaulinio masto veiksmų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį, išsaugoti ir apsaugoti biologinę įvairovę ir remti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant klimatui(13-asis tikslas), vandenynams (14-asis tikslas) ir biologinei įvairovei (15-asis tikslas);39. skatinti ir finansiškai remti tiek regioninius, tiek vietos projektus, kuriais, remiantis moksliniais tyrimais, siekiama pagerinti ir išsaugoti Baltijos jūros ir sausumos aplinką bei ekosistemas Baltijos jūroje ir jos vandens baseinuose;40. toliau įtraukti ir informuoti vietos bendruomenes apie esamą padėtį, siekiant visuomenės, įmonių ir pilietinės visuomenės paramos ir įsipareigojimo dėl ilgalaikio darbo, kad ekologinė būklė pakrančių teritorijose ir uz jų ribų būtų normalizuota;41. siekti toliau mazinti į Baltijos jūrą patenkančių maistinių medziagų kiekį ir remti technologijų ir inovacijų, kurios sumazins Baltijos jūros eutrofikaciją, plėtrą;42. imtis tolesnių veiksmų siekiant sumazinti į Baltijos jūrą laivų išmetamų teršalų kiekį;43. toliau remti investicijas į ekologiškas vandenilio technologijas, kad būtų sumazintas išmetamo anglies dvideginio kiekis;44. bendradarbiauti ir keistis informacija dėl rizikos vertinimo ir pakrančių apsaugos priemonių, taikytinų kylant jūros lygiui;45. dėl plastiko poveikio aplinkai, klimato kaitai ir biologinei įvairovei:a) laikyti, kad dėl tarpvalstybinio į jūrą išmetamų šiukšlių pobūdzio ir ypatingo uzdaros Baltijos jūros zonos pazeidziamumo visos Baltijos šalys suinteresuotos imtis plastiko patekimo į aplinką prevencijos mazinant nereikalingą plastiką jo susidarymo vietose ir tvariai tvarkyti plastiko atliekas;b) todėl įsipareigoti remti HELCOM regioninio kovos su jūrų šiukšlinimu veiksmų plano ir jame numatytų priemonių, kurios yra taip pat įtrauktos į atnaujintą Baltijos jūros regiono veiksmų planą, įgyvendinimą regioniniu lygmeniu;c) taip pat pritarti tam, kad būtų pradėtos derybos dėl naujo plataus uzmojo visuotinio susitarimo 5.2 Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjoje, siekiant zengti dar vieną ryztingą zingsnį tarptautiniu lygmeniu;46. dėl padidėjusio laivybos ir kruizinių laivų turizmo poveikio klimato kaitai ir biologinės įvairovės nykimui Baltijos jūroje:a) pripazinti, kad Baltijos jūra – tai jūra, kurioje laivybos lygis yra didziausias, ir kad ją sudaro vidaus vandenys, kuriuose vandens apykaita yra lėta;b) pripazinti, kad reikia pasaulinio masto veiksmų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo siekiant sumazinti dėl didėjančio kruizinių laivų turizmo ir kitos laivybos Baltijos jūroje išmetamą teršalų kiekį;c) skatinti ir spartinti laivų, visų pirma kruizinių laivų, perėjimą nuo iškastinio kuro prie tvaraus atsinaujinančiųjų išteklių kuro, kad laivybos poveikis klimatui būtų neutralus ir būtų mazinama tarša;d) imtis tolesnių veiksmų siekiant sumazinti laivų išmetamą suodzių kiekį Baltijos jūroje, įskaitant paramą technologijoms ir infrastruktūrai, susijusiai su elektros energijos tiekimu iš kranto į uostus;e) remti technologijų ir inovacijų plėtrą, kad būtų dar labiau sumazintas laivų atliekų išmetimas į Baltijos jūrą;f) remti kenksmingų vandens organizmų ir patogenų patekimo į balastinį vandenį prevenciją, remiant tolesnę technologijų ir inovacijų plėtrą, grieztai taikant Balastinių vandenų tvarkymo konvenciją, bei aktyviai prisidedant prie patirties kaupimo;g) siekti pagerinti ir išsaugoti Baltijos jūros ir sausumos aplinką bei ekosistemas;47. dėl jūroje palaidotų ginklų:a) stiprinti pastangas rasti ir neutralizuoti sprogstamąsias medziagas Baltijos jūroje konkrečiomis priemonėmis, pasitelkiant daugiašalį bendradarbiavimą pagal 28-ąją ir 29-ąją BJPK rezoliucijas, taip pat tarpines ir galutines BJPK pranešėjo ataskaitas dėl jūroje palaidotų ginklų;b) sutelkti skirtingus nacionaliniu lygiu sukauptus duomenis, mokslinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis, sukuriant ekspertų grupę (jeigu įmanoma, HELCOM lygmeniu) ir šių duomenų pagrindu parengti konkrečius sprogmenų šalinimo Baltijos jūroje veiksmus;c) siekti sukurti tarptautinį paramos teikėjų fondą, sukonkretinant 28-ojoje BJPK rezoliucijoje nurodytą finansinę priemonę, ir apsvarstyti, ar HELCOM galėtų valdyti tokį fondą;d) sudaryti sąlygas Baltijos jūros regionui tapti pavyzdiniu regionu, kuriame būtų taikomos aplinkai saugios, greitos ir finansiškai prieinamos jūroje palaidotų sprogmenų nustatymo, nukenksminimo ir šalinimo technologijos;e) imtis visų būtinų priemonių, kad per ateinančius 20 metų iš Baltijos jūros būtų visiškai pašalintos ir nukenksmintos visos sprogstamosios ir kitos pavojingos medziagos;f) apsvarstyti galimybę šią uzduotį įtraukti į HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą kaip ilgalaikį ekologinį prioritetą.Be to, Konferencijos dalyviai nusprendė48. išreikšti padėką Švedijos parlamentui uz pasiūlymą surengti 31-ąją Baltijos jūros parlamentinę konferenciją Stokholme 2022 m. birzelio 12–14 d.